BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Dambrelis arba Bandūrėlis

Čia gyvenu :)
Mintis pasidaryti dambrelį kilo gal kokiais 1986-1987
metais. Nuo tada ir ir gaminu šiuos muzikos instrumentus. Pastaraisiais
metais išaugęs susidomėjimas šiais instrumentais privertė atnaujinti
įgūdžius. Mano el.paštas :
dambrelis@gmail.com

rašykite :)

Galiu padaryti reikiamo derinimo instrumentą. Tikriausiai galiu padaryti bet kokį dambrelį, svarbiausia, kad tai man patiktų. Nedarau to kas man nepatinka. Dambrelis man turi būti malonus instrumentas. Negaliu žiūrėti, o dėl to ir nežiūriu, kai žmogus nusiperka parduotuvėje nebrangų daiktą, panašų į dambrelį ir bando juo groti. Grojant tuo daiktu vibracijos būna tikrai pakankamai, o garso dažniausiai beveik nėra. Nors tas kas groja dažnai pagalvoja, kad viskas gerai, mat net smegenys vibruoja. Na, jei reikia, kad vibruotų smegenys nebūtina pirkti daiktų panašių į dambrelį. Tam pakanka įsikasti vieną spyruoklės galą dantimis, o kitą ritmiškai kliudyti. Štai puikus, nebrangus “dambrelio” pakaitalas :) tiems kam patinka smegenų ar net vaizdo vibracija :). Iš patirties žinau, kad yra kietesnių dambrelio liežuvėlių mėgėjų. Galiu padaryti ir tokį, bet man labiau patinka garsas, o ne vibracija akyse :) Taigi, rinkdamiesi dambrelį pagalvokite kas Jums patinka. Jei vis dėlto nusprendėte įsigyti gerą dambrelį nebūtina kreiptis į mane. Pasaulyje yra meistrų gaminančių gerus dambrelius. Bet turėtumėte atkreipti dėmesį į pagrindinį dalyką. Tarpas tarp liežuvėlio ir rėmo negali būti didesnis nei popieriaus lapo storis (popierius tas plonas A4 naudojamas spausdintuvui 80 g/m ). Dambrelį paėmus į rankas (neprisidėjus prie dantų) ir užkliudžius liežuvėlį, turi girdėtis tokia oro vibracija, tada Jūs turėsite DAMBRELĮ. Jei tų dalykų nėra, tai reiškia, kad dambrelis nepadarytas iki galo, tiesiog nesuvestas ir  Jūs rizikuojate įsigyti daiktą panašų į dambrelį :). Ir tai yra nevaržoma Jūsų teisė :)
Dar galėčiau parašyti ką nors apie dvasingumą, bet labai juokas ima :)

Dambrelių gama, nuo DO iki DO

Taip, taip, taip be dėklo dambrelis tarnaus tikrai neilgai. Yra keli būdai pasidaryti dėklą
1. Tuščias majonezo indelis su keletu porolono gabaliukų (kad nebarškėtų)
2. Dėžutė su porolonu viduje (kad nebarškėtų)
3. Medinis, rankų darbo, lakuotas arba ne, dažytas įvairiais
spalvų deriniais ir ornamentais, inkrustuotas ir t.t.  čia jau
viskas priklauso nuo jūsų :)
Artimiausiu metu patalpinsiu kokią foto, kaip atrodo dėklas.
Sulūžusį dambrelį suremontuoti įmanoma, bet darbo labai daug. Per tą
laiką galima padaryti kelis naujus dambrelius, bet jei dambrelis
išskirtinis galima bandyti.

Štai  primityvus, bet patikimas dėklas  dambreliui.

Liežuvėlio  “trapioji” dalis  dedama į  išgrežtą skylutę.

Kai dambrelis bimbia, šeivelė kankliuoja

Egidijus Darulis

Dambrelis, dumbrelis, dimbrelė, bandūrėlis, bindūrėlis, dambras, varganas, vargonėlis, šeivelė, kanklikė, bimba - kuo įvairiausiai lietuvių vadinamas obertoninins muzikos instrumentas, kuriuo garsai išgaunami tik tuomet, kai jį prispaudi prie dantų ir imi virpinti metalinį liežuvėlį. Tokie instrumentai vadinami lamelofonais. Dar priduriama, kad tai - beveik savaime grojantys instrumentai. Nesuprantu tokio apibūdinimo. Iš tiesų tai - instrumentas, kurį gerai pritvirtinus prie dantų emalės pats muzikantas gali pavirsti egzotišku obertoniniu instrumentu. Obertoninis? Ką tai reiškia? Paaiškinsiu kaip dailininkas. Kai tapai paveikslą - naudoji ne vieną tūbelę dažų, tačiau jei jį tapytum, tarkim, vien mėlynos spalvos atspalviais, tonais ir pustoniais, tada tai būtų “obertoninė tapyba”. Tapyba viena nata! Dambrelis (šiuo metu populiariausias toks šio instrumento pavadinimas) priskiriamas skambinamųjų idiofonų grupei. Gaminamas iš metalo, rečiau - iš palmės medienos, bambuko, dar rečiau - iš kaulo (o gal ir nebegaminamas?). Metalinis 3-20 cm ilgio bandžos ar balalaikos formos korpusas per vidurį turi pritvirtintą plieninį 3-15cm ilgio ir maždaug 0,5 cm pločio, dažniausiai į galą siaurėjantį liežuvėlį su užlenktu galu - vąšeliu. Grojant dambreliu siaurasis korpuso galas tvirtai priglaudžiamas prie dantų, kartais lengvai sukandamas (tuomet groti greitu tempu būna sunkiau), o liežuvėlio vąšelis pirmyn atgal virpinamas smiliumi arba į vieną pusę (į save) trimis mikliausiomis plaštakos ataugomis (pirštais) - smiliumi, didžiuoju ir bevardžiu pirštu. Esama ir visiškai kitokių dambrelio formų - pavyzdžiui japoniškas mukkuri, kurio liežuvėlis virpinamas tampant prie dambrelio pririštą virvutę; ar dambreliui giminingas instrumentas - burnos lankas, (angliškai - mouthbow), kuriuo grojama braukant smičių.
Dambrelio liežuvėlis skleidžia vieną pastovią natą, o burnos ertmė, gerklos, bronchai, nosis atlieka rezonatoriaus funkcijas. Balsiais, priebalsiais ir įvairiausiu liežuvio makalavimu burnoje išryškinami įvairūs obertonai ir efektai, tarsi vienu metu būtų grojama keliais instrumentais.
Tai pats mažiausias instrumentas pasaulyje - gali būti tik 2,5 cm ilgio. Galbūt būtent todėl vienas „poetas nuo Lietuvos”- Mindaugas Valiukas haiku knygą pavadino “Dambrelis”. Juk haiku ir dambrelis - abu labai maži, labai ekspresyvūs, išraiškingi ir tuo pat metu labai meditatyvūs.
Dambrelis taip pat kone daugiausia pavadinimų turintis muzikos instrumentas. Grota juo visame pasaulyje ir vadintas jis toli gražu ne vienu vardu (palyginkime su smuiku ar didžiausiu pasaulyje instrumentu - vargonais). Archeologai jo nėra radę tik Australijos žemyne - matyt, aborigenams pakako didgeridoo vamzdžių? Šie taip pat obertoniniai instrumentai ypač gražiai dera prie dambrelio. Dauguma dambrelio pavadinimų skirtingose tautose panašūs: varganas, vargonėlis (vargan - Rusijoje); dambrelis, dumbrelis, dimbrelė, dambras (doromb - Vengrijoje, drymba - Ukrainoje, drumla - Lenkijoje)… Tačiau dambro, dambrelio pavadinimai atitinka ir senuosius lietuviškus žodžius, reiškusius verkimą, rėkimą, gerklas. Verkiančiam vaikui sakydavo: „Ko čia dambras laidai?” („Ko čia gerklas laidai?”) arba “Baik vambryti” („Baik žliumbti”). Peršasi prielaida, kad tai nėra tik skoliniai iš Lenkijos ar Ukrainos (?). Norint užtikrintai teigti, prireiktų išsamių specialistų tyrimų. O itališko dambrelio pavadinimo scacciapensieri lietuviška reikšmė - “išvyti (išbaidyti) mintis”. Nieko nuostabaus - juk dambrelio garsais šamanai gydydavo įvairias ligas (jakutai, tuviai iki šiol dambrelį naudoja įvairiausiose apeigose), o Italijoje dambreliu serenadas po langais mėgę groti vyrai buvo traukiami baudžiamojon atsakomybėn - manyta, kad šio instrumento garsai “užburia” moteris ir skatina paleistuvavimą.
Seniausias dambrelio istoriją nagrinėjančių archeologų patvirtintas faktas - Kinijoje rastas grafikos darbas, vaizduojantis vyrą, grojantį dambreliu, kuris buvo sukurtas maždaug prieš 2300m. Iš dambrelio gerbėjų, įvairių kitokių šniukštinėtojų - dambreliavimo mėgėjų sklinda nepatvirtinta informacija, neva Europos žemyne jau rastas seniausias pasaulyje dambrelis, kuriam esą net 4000m. Ar tai tiesa, sužinosime vėliau… O patikrinti faktai tokie: į Europą, taip pat ir į Lietuvą, dambreliai atkeliavo iš Azijos apie XIII a. (juos senuoju Šilko keliu su kitomis prekėmis galėjo atvežti totoriai). Seniausi dambreliai Europoje rasti 1399m. sugriautos Tanenbergo pilies griuvėsiuose. Švedijoje Trompii giminės, taip pat gyvenusios XIVa., herbe buvo dambrelio piešinys. Archeologų radiniai įtikina, kad dambrelio išvaizda nė trupučio nekinta (išskyrus eksperimentinius šių dienų išradingų meistrų modelius).
XIV-XV a. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, dambrelis buvo populiaresnis tarp vidutinio ir žemesnio socialinio sluoksnio žmonių. Juo grodavo keliaujantys prekiautojai, artistai, muzikantai, fokusininkai, elgetos. Yra žinių, kad laisvalaikiu šiuo instrumentu grodavo ir užsikišę už diržo nešiodavosi kariai samdiniai. Negi į mūšį eisi nešinas armonika ar valtorna?..
Lietuviai, kaip ir kitos Europos tautos, gali pasigirti dambreliu grojantys nuo XIVa. Šioje srityje su jais “einame koja kojon”. O Sibiro tautelių ir indėnų grojimo dambreliais istorija siekia neatmenamus laikus. Grojimo dambreliu tradicija jiems niekada nebuvo nutrūkusi; iki šių dienų dambrelis ten - vienas iš pagrindinių muzikos instrumentų.
Trakų pilies teritorijoje kartu su alaus salyklo likučiais ant ąsočio šukių buvo iškastas XIVa. dambrelis, kurio ilgis - 5,3cm, kilpos skersmuo - apie 5 x 1,5cm. Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje irgi buvo rastas XIVa. Dambrelis (čia buvo rasti šeši tokie instrumentai). Šių instrumentų rasta ir Kernavės piliaviečių kasinėjimuose. Matyt, šie radiniai leistų teigti, kad tai buvo gana gerai didikų pasilinksminimuose žinomas ir neretai naudotas instrumentas? Kita vertus, to laikotarpio dambreliai Lietuvoje iki šiol žinomi tik iš minėtų pilių teritorijų kasinėjimų. Tai leistų spėti šiuos instrumentus buvus ano meto valdovo dvaro muzikinio gyvenimo dalimi. Vėlesniais laikais šį instrumentą prisitaikė ir kaimo muzikantai. Ilgainiui kiekvienas meistras, pasigamindamas dambrelį, pavadindavo jį savaip: apie Ukmergę, Anykščius - dambreliu; apie Zarasus - bimba; apie Biržus, Pasvalį - bandūrėliu; apie Šiaulius - šeivele, kanklike ir t.t. Taigi paprasti liaudies žmonės dambrelius gaminosi patys, todėl tai - lietuvių nacionalinis instrumentas! Prasčiokai šį instrumentą naudojo pasilinksminimuose. Grodavo kaip išmanydami, dažniausiai greitu tempu, derinandami su kitais instrumentais - pritardami šokiams ir dainoms. 1818m. Kristijonas Donelaitis poemoje „Metai” rašė, kad linksmindamasis “Lauras su pirštu dambrelį skambino pūsdams”. Tačiau tai buvo ne tik pasilinksminimų instrumentas. Kartą senas žmogus man pasakojo, kad gavėnios laikotarpiu, kai visi varpai ir vargonai nuo didžiojo ketvirtadienio iki didžiojo šeštadienio velyknakčio tylėdavo, kol pašventinus vandenį ir ugnį ims skambėti varpai, keliose Aukštaitijos bažnyčiose per pakylėjimą tyliai skimbčiodavo dambreliai. Kai prieš daug metų klausiausi to pasakojimo, dar labai nesidomėjau nei šiais instrumentais, nei jų istorija, todėl dabar net negaliu parašyti, kas toks ir iš kokios parapijos buvo tas žmogus. Beje, mūsų senoliai, išgirdę, kad kas sapnavo dambreliu grojantį žmogų, iškart klausdavo, ar neapšiuręs buvo tas muzikantas ir ar ne šaižiai skambino. Jei viskas būdavo gražu, reiškia, sapnas - gera linkintis.
Lietuvoje iki XX a. pirmosios pusės dambreliais grojo daug kaimo kapelų, jos grieždavo šokių ir dainų melodijas, improvizacijas. Vėliau dambrelis Lietuvoje (kaip ir kitose Europos šalyse) imtas nebenaudoti - greičiausiai dėl armonikos, smuiko ir kitų daugiau decibelų skleidžiančių instrumentų išpopuliarėjimo. Jie užgožė tylų ir subtilų dambrelio garsą. Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio dambreliai vėl pamažu grįžo į Lietuvos folkloro (ir ne tik) muziką. Dabar kapelos groja naudodamos mikrofonus - šitaip kitų instrumentų fone vėl galime girdėti dambrelį. 2004m. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išleido knygą “Aukštaitijos dainos, sutartinės ir instrumentinė muzika”, kurioje yra keturios Ukmergės krašte užrašytos melodijos, skirtos dambreliui ir kitiems pritariantiems instrumentams (lumzdeliui, lūpinei armonikėlei).
XVIII a. dambrelis garsėjo kaip virtuoziško muzikavimo instrumentas. Kompozitorius Johannas Georgas Albrechtsbergeris (Liudvigo van Bethoveno mokytojas) sukūrė mažiausiai septynis koncertus dambreliui ir styginiams instrumentams (trys iš jų išliko Budapešto bibliotekoje). Vokiečių meistras J. H. Scheibleris, į vieną instrumentą sujungęs 11 dambrelių, pagamino muzikos instrumentą aurą, kuri, tiesa, dabar jau nėra gaminama.
Vakarų muzikos akademijose ir mokyklose dar vyksta dambreliui skirtos paskaitos, kursai, grojimo juo technikos pamokos. Dambrelius ėmė naudoti pop bei roko muziką grojantys atlikėjai, didžėjai, įvairiausios grupės. Ir Lietuvoje prieš maždaug dešimtmetį vienur kitur ėmė rastis entuziastų, bandžiusių groti dambreliais. Šiuo metu dambrelius rimčiau naudoja grupės Atalyja, Skylė, Žalvarinis, Bix. Ieškodami grojimo dambreliu technikos įvairovės ir galimybių ribų solo dambreliu groja Dainius Jucius (Vilnius), Albertas Bartašius (Pasvalys). Aš taip pat nespjaunu į šį užsiėmimą. Lietuviško dambrelio gamybos tradicijas tęsia Albertas Bartašius (Pasvalys), Germanas Aleksejevas (Visaginas). Savęs prie šį instrumentą gaminančių meistrų nesinori priskirti, nes esu padaręs vos kelis dambrelius. Galbūt yra ir daugiau įgudusių mikliarankių, lindinčių tamsiuose rūsiuose ir niekam nerodančių gerai padarytų instrumentų?
Žvelgiant į ateitį panašu, kad šis instrumentas bus labai populiarus. Juk dambrelio skleidžiami garsai labai primena goa, trance, dance ir kitokių muzikos stilių naudojamus efektus, gražiai skamba Lietuvos folkloro kūriniuose, maloniai pagardina roko skonį ir pagilina dažniausiai lėkštus tris lietuviško popso akordus.

Sėkmės !
Dabar nusprenžiau patalpinti čia ir daugiau savos gamybos muzikos instrumentų.
Basedlė, tai mano naujausias ir rimčiausias darbas. O jau kaip skambaaaa !!!

……………………………………………………………………

Šį ragą tik šiandien pabaigiau. Atrodo gerai pavyko.
O būgną padariau vasarą.

Dabar darau tokius :)

O čia dar truputis laisvalaikio

2012 m. lapkričio 24 d. Valakėlių kaime (Pasvalio raj.) įvyko dambrelių muzikos festivalis “Bandūrėlis”. Čia šiek tiek fotografijų   http://valakeliai.blogas.lt/

Rodyk draugams

Komentarai (14)

  1. Zanas:

    Puikios naujienos! Jau esu išmėginęs Jūsiškius ir jie tikrai smagūs! Pagaliau galima nesisiūsti iš užsienių.

    Sėkmės!

  2. simuks:

    idomu ar galima pritaisyti nauja, ar kazkaip kitaip pataisyti.

  3. Dziuvesis:

    Ar yra galimybe isigyti "piliecio" dambreli vilniuje (pashtu ar pan.) Ir kaip su jumis susisiekti ?

    Dekui

  4. Anonymous:

    Atsiprasau, senai cia buvau, mano el. pastas : dambrelis@gmail.com

    <br>Rasykite prasau i el. pasta

  5. Anonymous:

    Kas sulūžo- nepataisysi. Pirk naują. Ir iškart pasigamink dėklą. Dambrelis be dėklo kaip vyras be kelnių.

  6. Anonymous:

    o kaiip pasigamiti dekla bandureliui? gal galit papasakot!

  7. RB:

    Labai neprasta rago nuotrauka. Kiek garsų išpūti?

    Išpūčiu 4 garsus :) , kiti nekonkretūs :)

    Redagavo pilietis 2006-11-23 13:11

  8. Anonymous:

    Ū-ū, menas. Tas su šlepetėm geras. Kur galima pamatyti kitus darbus, jei tokių yra?

  9. pilietis:

    Tai dabar čia viska ir sudedu ka padarau. Neesu labai produktyvus :)

  10. gudrustipas:

    Ir mano pacio ispudis, ir kitu sebru atsiliepimai - lietuviski dambreliai nepridarytu sarmatos pasauliui nei skambesiu, nei isvaizda. Apskritai, skamba tiesiog pritrenkianciai gerai ir kiekvienas instrumentas vis kitaip. Isdidziai dedu pasvalietiska salia altajietisku, vengrisku, vietnamietisku ir kt. unikumu.

    Tarp kitko, papuosalai, kuriuos matem per Kaziuka taip pat labai skoningi.

    Redagavo gudrustipas 2007-05-30 20:14

  11. Anonymous:

    O kokia dambrelio kaina?

  12. pilietis:

    dambrelis@gmail.com paraše šiuo el. adresu sužinosite dambrelio kainą. Blogas neskirtas komercijai, todėl po darbais kainų "nekabinu", bet mielai atsakysiu į nekomercinius klausimus :)

  13. Anonymous:

    esu pasigamines is 4mm odos, jo nuotrauka frype idejes. Vizualus, lengvas ir funkcionalus.

    daivas

  14. Egidijus:

    Gupė, pasivadinusi „Ukmergės ir Pasvalio dambrelininkai“ rugsėjo 16-19d. pirmą kartą atstovavo Lietuvą tarptautiniame dambrelininkų festivalyje Kečkemete Vengrijoje.

    Kečkemete šis festivalis tradiciškai organizuojamas jau 6-ą kartą. Šiemet jame dalyvavo atlikėjai iš 15 pasaulio šalių (Vengrijos, Italijos, JAV, Kanados, Indijos, Rusijos, Jakutijos, Japonijos, Vokietijos, Olandijos, Didžiosios Britanijos, Vietnamo, Prancūzijos, Norvegijos ir Lietuvos). Kiekviena šalis pristatė savo koncertinę programą ir kai kurioms šalims buvo skirtas laikasprisistatymui. Į lietuvių pristatymą atvyko gana daug žiūrovų, nes Lietuva dalyvavo pirmą kartą šiame festivalyje. Tarp žiūrovų buvo ir Vengrijos lietuvių bendruomenės atstovai bei Lietuvos ambsadorius Vengrijoje su šeima. Pristatyme buvo pasakojama dambrelio Lietuvoje istorija, minimiregioniniai dambrelio pavadinimai, grojimo tradicijos, buvo demonstruojamas birbynės gaminimas.

    Lietuviai (dvi šeimos - Bartašiai iš Pasvalio ir Daruliai iš Ukmergės) pristatė dambrelį junginyje su kitais tradiciniais instrumentais - kanklėmis, birbyne, būgnu, ūžliu, pūsline, lumzdeliu bei folkloro dainų, sutartinių tekstais. Tuo tarpu Italijos atstovas Luca Recupero pristatė Sicilijos dambrelį (sic. - „maranzano“) kaip serenadų „pagalbininką“; Saha respublikos (Jakutijos) atstovė „Mis dambrelis 2009“ titulo laimėtoja Marija, pristatė dambrelį kartu šamaniškais tekstais; Rusiją pristatė dambrelininkų duetas iš Maskvos, kurie prieš tai išbandė savo jėgas projekte „Minuta Slavy“ (2 minutės šlovės“ prototipas); mistikos kupinas melodijas dambreliais grojo ir pasaulyje garsus atkėjas, 150 retų muzikinių instrumentų įvaldęs rusas Vladiswar Nadishana (šiuo metu, pasak jo paties, gyvenantis visoje Europoje); Japoniją pristatė du atskiri atlikėjai, dambrelio autoritetas, buvęs Pasaulio dambrelininkų prezidentas - Leo Tadagawa, dambrelio ekspedicijų organizatorius, istorijos rinkėjas; Byon Kay – gatvės muzikantas, dambrelio ir asalato (muz.instr.) virtuozas; Vietnamą pristatė Trank Quang Hai - Paryžiaus obertoninio dainavimo profesorius, dėstytojas, daugelio ekspedicijų po Tailando salas, Mongoliją, iki šiol surengęs virš 3000 virtuoziškų koncertų 70-yje Pasaulio šalių, reginių organizatorius, etnografas; Norvegijos dambrelio skambesį pristatė muzikos akademijos dėstytojas, be dambrelio dar pademonstravęs pasaulyje labai reto ir sunkiai įvaldomo muzikinio instrumento - kalnų rago ypatingai aukštą grojimo techniką; Vengriją pristatė šio dambrelių festivalio organizatorius Aron Szilagyi, garsaus dambrelių (vengr. – „doromb“) meistro Zoltan sūnus, įvairių vengriškų instrumentų meistras, grojimo dambreliu virtuozas.

    Festivalio metu vyko įvairios meistriškumo pamokos. Lietuviams (ir ne tik…) didžiausią įspūdį paliko Trank Quang Hai obertoninio dainavimo bei Vengrijos beatbox‘o čempionato nugalėtojo Doeme beatbokso pamokos.

    Šis festivalis neturėjo jokio konkursinio atspalvio. Tai buvo puiki galimybė susitikti pasaulio dambrelio virtuozams, apsikeisti patirtimi, technikų ypatybėmis, pristatyti tradicijas. Svarbi festivalio dalis – atskira scena pradedantiesiems, kur buvo galima pasireikšti, išbandyti save, pasimokyti iš kitų, kartu „padambreliuoti“. Šioje scenoje taip pat buvo registruojami pageidaujantys iš viso pasaulio. Pagroti šioje scenoje buvo atvykęs ir vienas lietuvis, vilnietis Dainius Jucius, beje tarpe kitų pradedančiųjų pasirodęs gana stipriai.

    Visas keturias festivalio dienas vyko dambrelių ir kt. egzotinių instrumentų, gamintų įvairių pasaulio meistrų mugė, čia buvo galima įsigyti retos muzikos kompaktinių diskų, apsikeisti kontaktais, bendrauti meistrams ir atlikėjams. Lietuviškus dambrelius gaminantis Albertas Bartašius čia taip pat rado savo pirkėjų ar interesantų, dalijosi meistrystės paslaptimis. Ukmergės ir Pasvalio dambrelininkų albumas „Lietaus lašai“ dabar jau išplito po visą pasaulį, o 6-ojo Vengrijos Kečkemeto dambrelininkų festivalio organizatoriai ir svečiai lietuvos dambrelininkus po pasirodymo vadino „vienais geriausių šiame festivalyje“.

    Dambrelininkų festivaliai pasaulyje dar yra organizuojami Amerikoje, Vokietijoje (du - Miolne bei Leipcige), Austrijoje, Rusijoje, Saha Jakutijoje, Italijoje, Kirgizijoje, Baškirijoje, Rusijoje, Prancūzijoje… Sekančiais metais kone pats didžiausias mūsų planetoje, jubiliejinis Pasaulio dambrelininkų festivalis vyks deimantų šalyje – Jakutijoje, arba kitaip – Saha respublikoje.

    Žr.nuorodą: http://www.doromb.com

    Kristina Darulienė

Rašyti komentarą